Projektai 2020–2021 m.
Knygos yra vartai į stebuklų, paslapčių, mistikos, įdomybių pasaulį. Skaitymo džiaugsmą atradęs vaikas turi galimybes akimirksniu persikelti į žaismingą pasakų, nerealių istorijų pasaulį, aplankyti įvairias šalis ir miestus, susipažinti su kitų tautų gyvenimo būdu ir t.t. Skaitymas vaikams lavina kalbos įgūdžius, atmintį, mąstymą, vaizduotę, turtina žodyną, suteikia žinių. Padeda lengviau išmokti skaityti savarankiškai ir pasiekti geresnių rezultatų mokykloje.
STEAM (iš anglų kalbos – gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika) metodas vis dažniau atkeliauja ir į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Taikant STEAM metodą vaikai skatinami eksperimentuoti, pasitelkti vaizduotę, papildant estetikos, jutiminio ir emocinio patyrimo aspektus. Vaikai nori sužinoti, išmokti, suprasti, kas vyksta aplinkui. Tyrinėdami atidžiai stebi, klausosi, liečia, domisi.
Tobulėja vaikų aplinkos pažinimo sritis – mažieji skatinami mąstyti, samprotauti, spręsti iškilusias problemas. Veikdami jie mokosi suprasti supančią aplinką kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis kūrybinėmis priemonėmis. Vaikai demonstruoja smalsumą, aktyviai tyrinėdami daiktus, priemones, aplinkoje pastebi naujus objektus, stengiasi suvokti, kaip kas veikia.
Etnokultūrinis ugdymas labai svarbus ankstyvajame vaikų amžiuje. Kokį pamatą šiandien padėsime darželis ir tėvai, toks požiūris į savo krašto etnokultūrą išliks ateityje. Vaikai turi augti neabejingi tautinėms vertybėms, nes tauta be praeities- tarsi medis be šaknų, tvirtybės.
Šis projektas sudaro palankias sąlygas kiekvienam vaikui, sužinoti Vilniaus krašto lietuvių kalendorines šventes, išmokti krašto liaudies dainų, žaidimų, patirti sėkmę, pasireikšti iniciatyvumui, kūrybiškumui, pasijusti reikšminga tautos dalimi.
Projekt poświęcony ojczyźnie. Dla małego dziecka pojęcie „Ojczyzna” jest wyrazem abstrakcyjnym, gdyż nie rozumie ono do końca jego zakresu znaczeniowego. Aby w przyszłości dziecko rozumiało słowo: patriota – Polska, Litwa – moja Ojczyzna, należy „małymi kroczkami ”przybliżać mu obraz kraju, rozbudzać, rozniecać tę iskierkę patriotyzmu prostymi sposobami i metodami dostępnymi percepcji dziecka.
Wychowanie patriotyczne i obywatelskie zawsze pełniło bardzo ważną rolę w szkolnictwie. Założeniem tego projektu jest ukształtowanie w dzieciach postawy przywiązania do ziemi ojczystej oraz kultury, tradycji obu narodów.
Projektas suteiks galimybę darželio bendruomenei susipažinti su įvairiomis sporto šakomis, dalyvauti įvairių sporto šakų treniruotėse bei pažintinėse paskaitose. Skatins darželio bendruomenę aktyviai leisti laisvalaikį bei motyvuos sportuoti.
Maži vaikai perima suaugusiųjų pavyzdį, patirtį, iš prigimties juos kopijuoja. Darželis taip pat rodo pavyzdį, ugdo vaikus kaip asmenybes, suteikia naujų žinių ir patirčių. Tai vieta, kur šalia kitų dalykų diegiamos ir sveikos gyvensenos įgūdžių pirmosios žinios. Vienas iš darželio tikslų – padėti šeimai, vaikams ugdytis atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas, teikti šios srities žinių. Vaiko sveikatos ugdymas yra kompleksiškas. Tai higiena, savęs pažinimas, sveika mityba, fizinė sveikata, ligų prevencija ir kita. Tikimės, kad projekto metu įgyvendintos įvairios veiklos bus ne tik patrauklios vaikams, bet prisidės formuojant sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius ir įpročius.
Socialinis emocinis ugdymas organizuojamas kaip procesas, kurio metu vaikai ir įgyja žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų šiose srityse: savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, kitų globa ir rūpinimasis kitais, pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, tinkamas tarpasmeninių santykių situacijų valdymas, atsakingas sprendimų priėmimas.
„Chleb, to Dar Boży” („Duona – tai dievo dovana“) (150 KB)
Pieczenie chleba w dawnych czasach było ciężką pracą i trudnym zadaniem. Chleb otaczany był szczególnym szacunkiem i czcią. Ludzie wierzyli, że chleb jest darem Bożym i daje zdrowie, dostatek, szczęście i spokojne życie. Ludzie szanowali chleb. Bochen chleba miał swoje specjalne miejsce w każdym domu, przykryty serwetą leżał na stole. Podczas posiłku, kiedy zaczynano kroić chleb kreślono na nim znak krzyża. Gdy chleb upadł na ziemię, ludzie prędko go podnosili i całowali mówiąc „Boże daruj nam”. Nie wolno było dotykać chleba nie umytą ręką, a także nie należało jeść chleba w czapce na głowie. Szanowano również okruchy chleba, które zbierano i wrzucano do pieca lub zjadano.
Dziś bardzo często obserwujemy zanik szacunku do chleba i pracy ludzkiej. Widzimy jak chleb czy bułki są wyrzucane. Obserwując to negatywne zjawisko postanowiłyśmy przypomnieć ile trudu i znoju potrzeba by powstał chleb –podstawa naszego codziennego pożywienia. Gdyby chleb umiał mówić powiedziałby:
„Szanujcie mnie, ponieważ na świecie jest wielu głodnych ludzi, spragnionych chleba!”
Šv. Juozapas - mūsų šeimų globėjas (142 KB)
W związku z tym, że rok 2021 został ogłoszony przez Ojca Świętego Franciszka Rokiem Świętego Józefa, ważne jest, aby uwrażliwić Rodziny, a w szczególności Ojców rodzin na misję i posłannictwo Ojców, dla których święty Józef jest niepodważalnym wzorem. W powołaniu Józefa najważniejsze stało się jego bycie opiekunem Świętej Rodziny z Nazaretu, oblubieńcem Najświętszej Maryi Panny i prawnym ojcem Jezusa. Aby wezwać rodziny chrześcijańskie do odtwarzania tego przykładu wewnętrznej jedności, miłości i modlitwy, którym jest Święta Rodzina, jest potrzeba zachęcenia Rodziców, aby zechcieli odwołać się do świętego Józefa poprzez wspólne czyny i wspólną modlitwę.
Informacija atnaujinta