Baltojo Ožio diena

Lapkričio 11 dieną „Drugelių“ grupė, kaip seniau Lietuvoje ir kituose Europos kraštuose, minėjo Šventojo Martyno arba ganiavos pabaigtuvių, dar vadinamą Baltojo Ožio dieną. Tądien būdavo baigiami lauko darbai, į tvartus suvaromi gyvuliai. Žemė paliekama žiemos poilsiui. Iki šios dienos reikėję atsiskaityti su samdiniais, kerdžiumi, kaimo malūnininku, kalviu, atiduoti skolas, atpilti javų, sumokėti mokesčius. Bet labiausiai jos laukdavę piemenėliai, jiems prasidėdavo atostogos... Tad, piemenėliais virtę „Drugeliai“ surengė tikras Sniego šauktuves - išsirinko patį drūčiausią ir balčiausią darželio teritorijoje augantį beržą. Kad tik greičiau pasnigtų, apie beržą - vilties medį - triskart saulės kryptimi apvedė baltą ožką (ne raguotas ožys, ožka - tai žiema, ožys - pavasaris, ant ragų pakeliantis saulę). Ožką vaišino įvairiais ožkų ir ožių skanėstais. Vedant aplink beržą šaukė „Sniegas, sniegelis, sniegutis“. Užlipę ant kelmų dar garsiau šaukė, kvietė Sniegą ir Žiemą. Norėdami pamatyti pirmąsias snaiges, žiūrėjo į dangų. Šoko „Oželį“, kitus apeiginius šokius. Klausėsi pasakos apie oželį, kuris net tris pulkus vilkų apgavo ir pasaką inscenizavo. O dirbtuvėlėse konstravo ožiukus.
Mokytoja N. Četrauskaitė